Besibaigiant antrajam naujų kūrinių pučiamųjų orkestrams kūrybinio konkurso „MCC Palanga 2022“ etapui, kurio finalinis akordas nuskambės kūrinių-finalininkų pristatymo koncerte Palangoje gegužės 28 d., konkurso prizininkai dalijasi mintimis apie pučiamųjų orkestrų žanro kultūrą, stereotipus, rašymą pučiamiesiems bei priežastis, lemiančias repertuaro stoką.

Originalaus lietuviško repertuaro trūkumas tapo vienu iš motyvų, paskatinusių „Palangos orkestrą“ surengti naujų kūrinių konkursą „MCC Palanga“, kuris pernai įvyko antrą kartą. Jau pirmasis konkursas, suorganizuotas 2020 m., nuteikė viltingai – projekto metu sukurtos ir įrašytos 7 naujos lietuviškos kompozicijos. Antrajam konkursui iš viso pateiktos 8 paraiškos, 5 iš jų pripažintos vertomis finalinio etapo. Vis dėlto, kompozitorių, kuriančių muziką pučiamiesiems Lietuvoje nėra daug. 

Nors daugiausia rašo kitiems žanrams, konkurso  „MCC Palanga“ finalininkas kompozitorius Jonas Tamulionis tikino, jog kurti pučiamiesiems ėmėsi prisiminęs savo kompozicijos profesoriaus, kompozitoriaus Eduardo Balsio pavyzdį, kuris ir pats rašė pučiamųjų orkestrui, ir savo studentus skatino tai daryti.

„Sunku atsakyti, kodėl nėra daug profesionalių kompozitorių, kurie pasiryžta kurti pučiamiesiems. Gal tam įtakos turi tai, kad jie nepakankamai susipažinę su šio žanro specifika? Man pučiamųjų orkestras – puikus orkestrinių spalvų ir turtingo skambesio pavyzdys“, – kalbėjo J. Tamulionis. 

Kolegai pritarė kompozitorius, dirigentas ir visuomenininkas Tadas Šileika, pripažindamas, jog  pučiamųjų orkestrų muzika išties yra specifinė: „Norint sukurti skambų ir paveikų kūrinį, reikia gerai išmanyti visų pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų specifiką, orkestruotę, pučiamųjų orkestrų literatūrą, net pučiamųjų orkestro muzikantų mentalitetą. Todėl dauguma profesionalių kompozitorių ir nebando prisiliesti prie šio žanro. Tą patvirtina iškiliausių kompozitorių, rašančių pučiamųjų orkestrams, biografijos. Jie kone visi moka groti pučiamaisiais (ir net ne vienu instrumentu), yra groję pučiamųjų orkestre, o kūrėjų karjerą dažniausiai pradėję kaip orkestruotojai“.

T. Šileikos teigimu, Lietuvoje turime labai nedaug kompozitorių, kurie gerai išmanytų ne tik kompoziciją, bet ir pučiamųjų žanro specifiką. 

Kolegai antrino kompozitorius Rapolas Šileikis, kurį rašyti pučiamiesiems skatina jau vien tai, jog su pučiamaisiais instrumentais yra geriausiai pažįstamas: „Pats esu pūtikas, daug aplinkos žmonių yra pučiamųjų žanro atstovai, tad natūraliai ir išeina, kad rašau jiems arba jų paskatintas.”

Anot kompozitoriaus, LMTA Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros lektoriaus Lino Rupšlaukio, jam,  kaip trimitininkui, rašymas pučiamiesiems atrodo ne tik logiškas, bet ir natūraliai traukia.

„Komponavime pučiamųjų orkestrų žanrui matau perspektyvą, nes šio žanro akademinis baras tikrai nėra svariai išskleistas, jei lygintume su simfoninio orkestro repertuaru. Muzikinės minties ir išraiškos priemonių tikslingas naudojimas taip pat turi dar daug potencialo, – įsitikinęs L. Rupšlaukis. – Matyt, istoriškai taip susiklostė, kad smuikas, fortepijonas, žmogaus balsas kompozitoriams buvo artimesni, o pučiamieji – tartum antrame plane. Tačiau šiandien pučiamųjų žanre yra didžiulė įvairovė ir galimybių spektras, todėl įdomu padirbėti prie tokių idėjų, kurios šiame žanre nėra labai stipriai dar išplėtotos“. 

R. Šileikis įsitikinęs, jog nuo rašymo pučiamųjų orkestrams kompozitorius taip pat atbaido stereotipai ir konservatyvi Lietuvos pučiamųjų orkestrų kultūra.

Anot kūrėjo, išgirdus „pučiamųjų orkestras“, daugelis iš karto pagalvoja apie maršus ar pramoginę miesto švenčių muziką (nors šiuose žanruose nėra nieko blogo), o prie to prisideda ir kai kurių kolektyvų metų metus atliekami tie patys kūriniai arba tiesiog žinomų kitų žanrų kūrinių aranžuotės. 

„Reikia paminėti, kad vis dėlto pastaruosius porą metų aš įžvelgiu teigiamų pokyčių, orkestrų ir jų vadovų požiūris pamažu keičiasi. Tačiau mažiau su pasauline pučiamųjų orkestrų muzika (kuri yra be galo įvairi) susipažinę kompozitoriai galbūt vis dar vadovaujasi minėtais stereotipais ir bodisi bristi į šią upę“, – kalbėjo R. Šileikis. 

R. Šileikio nuomone, „MCC Palanga“ ir panašūs konkursai yra puikus ir sektinas pavyzdys, kaip reikėtų puoselėti ir auginti lietuviškos pučiamųjų muzikos kultūrą ir tradicijas. Juolab kad tiek daug nišų prašosi užpildomos – nuo muzikos mokyklų orkestrų repertuaro, iki rimtos, simfoninės ar šiuolaikinės muzikos. 

Būtent dėl lietuviško repertuaro stokos kurti pučiamųjų orkestrams ėmėsi ir T. Šileika: „Šventinių kūrinių, skirtų atlikti per nacionalines šventes, lyg ir yra. Tuo ypatingai rūpinasi Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Tačiau sudėtingesnės, koncertinės  ar labiau specifinės, pavyzdžiui, pradedančiųjų orkestrams, taip pat religinės muzikos vis dar yra labai mažai. Tai nulemia ne tik žanro specifika, bet ir tai, jog Lietuvos rinka nėra didelė, o išplaukti į tarptautinius vandenis nėra taip paprasta, tad komercinės paskatos kurti pučiamiesiems mūsų kompozitoriai neturi. Lieka keli variantai – pavieniai konkursai, proginiai užsakymai, asmeninės kompozitorių iniciatyvos. Tai nėra daug“. 

„Dėl tokių konkursų, kaip „MCC Palanga“, mano nuomone, laimi tiek kompozitoriai, kuriuos, žinoma, skatina premijos ir kūrybos sklaida, garantuotas kūrinio atlikimas patekus į finalą, tiek pats orkestras, kurio repertuarą papildo nauji, originalūs lietuviški kūriniai“, – įsitikinęs R. Šileikis. 

Didžiulį darbą atlieka ir tie žanro atstovai, kurie imasi mentorystės. T. Šileika jau kurį laiką aktyviai konsultuoja profesionalius kompozitorius pučiamųjų orkestruotės ir žanro, o iniciatyvius „pūtikus“ – kompozicijos klausimais. 

„Džiaugiuosi, kad nors ir ne masiškai, visgi mūsų orkestrų repertuaruose atsiranda naujų kompozitorių pavardžių. Prie to labai prisideda Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionatas, renginio nuostatuose skelbiantis, kad programoje privaloma atlikti bent vieną lietuvišką kūrinį, bei kitos Lietuvos kompozitorius skatinančios iniciatyvos, kaip „MCC Palanga“ ar šiuolaikinės lietuvių muzikos festivaliai, kuriuose vietos atsiranda ir pučiamiesiems orkestrams“, – teigė T. Šileika. 

Baigiamasis naujų kūrinių pučiamųjų orkestrams kūrybinio konkurso „MCC Palanga 2022“ koncertas vyks gegužės 28 d. 13 val. Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje. Daugiau apie renginį skaitykite čia: MCC Palanga 2022

Konkursą „MCC Palanga 2022“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Palangos miesto savivaldybė.